švylinis

švylìnis, -ė adj. (2), švýlinis (1) 1. kuriame auga švyliai: Čia daug sausiau ir gruntinis vanduo giliau, nes paviršius iš vienos pusės pasviręs į švylinę pievą, iš kitos pusės – į ežerą rš. Švyliniai plynraisčiai rš. 2. panašus į švylį: Neėda švýlinės žolės karvės Brž. 3. švylių augavietėje susidaręs, atsiradęs: Švylinės durpės GTŽ.